Žygis į šiauriausią Lietuvos tašką

2012-08-09 senovinės technikos klubo ,,Ekipažas“ nariai ir klubo draugai išsiruošė į suplanuotą senų motociklų žygį į šiauriausią Lietuvos tašką. Nors oras nebebuvo labai vasariškas, tačiau į žygį susirinko klubo motociklininkai ir svečiai iš Panevėžio, Rokiškio, Kauno, Ukmergės ir net Alytaus. Iš viso susirinko 18 motociklų ekipažų ir vienas motorinis dviratis. Gausiausia buvo Iž markės motociklų, net 7. Dar po tris atvairavo  JAVA ir  Panonia motociklus, 2 Dniepr, po vieną Voschod, K-750 ir Viatka Elektron, bei vienas motorinis dviratis Ryga-5. Tiesa, pastarasis Biržų klubiečių buvo pristatytas tik į parodą, o žygyje nedalyvavo. Ko gero jis butų buvęs šiam mažyliui per sunkus. Juk prieš akis laukė 65 kilometrų ilgio maršrutas. Nors pagrindinis žygio akcentas buvo kelionė motociklais, tačiau juos draugiškai lydėjo ir kiti ,,Ekipažo“ klubiečiai ,,keturrate“ technika. Kartu su motociklais važiavo biržiečių sunkvežimis GAZ-51, limuzinas Cadillac Deville, visureigis JEEP M38, kaip visada, gabenantis lauko virtuvę su firmine ekipažo koše ir trys ,,žiguliukai“. Edmantas Bekeris atvairavo savo visureigį Volvo BV 202, kurį po parodos Biržuose iškeitė į šiuolaikinį sunkvežimį. Kaip vėliau pasirodė, poelgis buvo išmintingas ir toliaregiškas.

O dabar apie viską iš eilės. 10 valandą- registracija tradicinėje vietoje, prie Baltic Petroleum degalinės. Pamažu emė rinktis išblizginti motociklai ir kitos transporto priemonės. Vieni motociklai atvažiavo patys, kitus šeimininkai atsivežė automobilių priekabose ar mikroautobusuose. Labiausia visus nustebino alytiškis DSTK klubo narys Alvydas Žvinakevičius, kuris iš Alytaus atvairavo savo JAVA-638. ,,O kas čia tokio, sėdau ir atvažiavau“, kuklinosi motociklininkas.  Iš viso dalyvauti žygyje užsiregistravo 42 vairuotojai ir ekipažų dalyviai. Visus pradžiugino vienintelės motociklininkės- moters, Leonardos Čygienės apsisprendimas dalyvauti žygyje. Nors jinai jau ilgą laiką dalyvauja klubo renginiuose, bet vairuoti pati pasiryžo pirmą sykį. Ir dar ne bet ką, o motociklą su priekaba IŽ Planeta 5. 11-ą valandą dalyvių kolona, lydima policijos ekipažo, pajudėjo Biržų link. Tik įvažiavus į miestą- pirmieji techniniai nesklandumai. Sustojo Leonardos Ižas. Senukui nutrūko sankabos trosas... Visi kiti sėkmingai pasiekė Nepriklausomybės aikštę, kur išsirikiavo parodai. Kadangi  šeštadienis- turgaus diena, tai žiūrovų netrūko. Jaunesni stebėjosi nematyta technika, o senesni su nostalgija glostė motociklų rankenas ir sėdynes, dalindamiesi prisiminimais, kaip jaunystėje tokiais motociklais lėkdavo į darbą, į šokius, ar ,,pas mergas“...

Po parodos kolona pajudėjo Parovėjos kaimo link, kur laukė priėmimas bendruomenės namuose. Pirmiausia buvome sutikti kaimo kultūros namuose, kur yra įsikūręs bendruomenės muziejus. Kultūros namų vadovė Genė Šukevičienė draugiškai aprodė abi ekspozicijos sales, kur eksponatai surinkti ir sunešti pačių parovėjiečių. Bet labiau už muziejų nustebino išsaugota kultūros namų koncertų salė. Sunku buvo patikėti, kad kaip nauja žvilganti salė gyvuoja tik direktorės ir kitų darbuotojų iniciatyva, nors neužtenka lėšų net pastato šildymui. Pamatytas vaizdas buvo tikras kontrastas daugumai kitų kaimų, kur vietoje buvusių kultūros namų stovi griuvėsių ir plytų krūvos, ar net ir to nelikę. Ir kas po tokio pamatyto reginio galėtu pasakyti, kad žmonių entuziazmas ir meilė savo užsiėmimui nėra visagaliai...  Aplankius muziejų buvome pakviesti į bendruomenės namus, kur mūsų laukė pakrovėjos šeimininkių virtas troškinys ir arbata. Bendruomenės pirmininkė Vida Tatorienė papasakojo apie bendruomenės darbus, džiaugsmus, planus ir vizijas. Išvažiuodami dar gavome dovanų šakotį.

Sekantis kelionės punktas- Nemunėlio Radviliškis, iki kurio 18 kilometrų. Šį atstumą įveikėme be rimtesnių nutikimų. Nemunėlio Radviliškyje mus pasitiko moterų skaitytojų klubo ad Astra atstovės. Po pasveikinimo kalbos buvome nuvesti prie vienos gražiausių vietų Biržų rajone- Apaščios ir Nemunėlio upių santakos. Pasigrožėję upių šlaitais ir tėkme, buvome pakviesti į čia pat, prie santakos esančią Evangelikų reformatų bažnyčią. Ją mums aprodė parapijos pirmininkė Valerija Kubiliūnienė. Tada patraukėmę netoliese esančios katalikų bažnyčios link. Šis statinys ypač įdomus tuo, kad pastatytas iš vietinių žaliavų- klinčių ir dolomito luitų. Tai vienintelė tokio tipo bažnyčia Lietuvoje. Apie bažnyčios istoriją mums papasakojo ūkvedys Benjaminas Kairys. Po to mokytojas Manfredas Bridžius pakvietė mus į mokyklos muziejų, kur ne tik apžiūrėjome eksponatus, bet ir išgirdome įdomų pasakojimą apie Nemunėlio Radviliškio istoriją ir įžymius žmones. Atsisveikinant klubo moterys dar įteikė mums pintinę savo keptų pyragėlių ir vėl kelionėn. Dabar jau vykome tiesiai link pagrindinio kelionės tikslo- Aspariškio, kuris yra šiauriausia gyvenama teritorija Lietuvoje. Gal todėl, kad baigėsi asfaltas, o gal dėl to, kad jau nuvažiavome nemažai kilometrų, ėmė streikuoti kai kurių dalyvių technika. Iš pradžių užsiožiavo Viatka Elektron, bet šeimininko greitai buvo atgaivinta ir nusivijo koloną. Tada užgeso Voschodas. Jį teko krauti į Edmanto sunkvežimį. Gerai kad jis važiavo kartu su mumis. Pakeliui apžiūrėję Nemunėlio upės atodangas prisišvartavome ant upės kranto šiauriausioje Lietuvos sodyboje, kur mus maloniai priėmė šeimininkai, menininkai- keramikai Nadja ir Viktoras Lukovnikovai. Pas juos pasivaišinome arbata, apžiūrėjome nepriekaištingai sutvarkytą sodybą ir pasakišką Nemunėlio pakrantės kraštovaizdį. Pasiklausėme kaip skamba šeimininkų iš molio lipdyti muzikos instrumentai. Kiek pailsėję, sutaisę besiožiuojantį Voschodą pasukome atgal. Vykome į Kašeliškio kaimą, kur klubo bičiulis Virginijus Undzėnas draugiškai mums užleido savo kaimo turizmo sodybą. Pakeliui dar pakrovėme į tralą pora motociklų ir atvykome į galutinį maršruto tašką, kur klubiečių ir svečių laukė vakaronė. Visus skaniai pamaitino šeimininkė Regina, palinksmino muzikantas Jonas, Dundulio gira ir alumi pavaišino Širvėtos bravoras, kurį užkandome mus parėmusio Rokiškio sūrio produktais. Pasilinksminę, prisišokę ir prisibendravę uždarėme klubo sezoną.  Malonu kad pirmas tokio pobūdžio klubo renginys neišėjo ,,prisvilęs“. Dėkojame visiems žygio dalyviams už tai, kad nepagailėjote savo technikos ir laiko ir dalyvavote kartu šiame smagiame renginyje. Taip pat dėkojame Parovėjos bendruomenei ir kultūros namų kolektyvui, Nemunėlio Radviliškio seniūnui Giedriui Kubiliui, Manfredui Bridžiui ir Benjaminui Kairiui, Nemunėlio Radviliškio moterų klubui ad Astra, reformatų ir katalikų Nemunėlio Radviliškio parapijoms, Nemunėlio Radviliškio pagrindinei mokyklai, Nadjai ir Viktorui Lukovnikovams, Virginijui Undzėnui, Širvėnos bravorui, Rokiškio sūriui, šeimininkėms ir muzikantui Jonui. Be jūsų ši   šventė tikrai nebūtu buvusi tokia įdomi. O dabar lauksime pavasario ir kitų klubo renginių.